Dievas – Kūrėjas. Aš esu kūrinys.
Skaityti ir aptarti pasakojimą apie sukūrimą: esame panašūs į Kūrėją. Ką mums Dievas saugoti? Kuo turime rūpintis?
- Dievas pašaukė mane gyventi. Jis yra mano Tėvas, mane pažįstantis, mylintis ir kviečiantis bendradarbiauti. Bendradarbiavimas vyksta įvairiai: galima diskusija, kada mes esame bendradarbiai, o kada ne?
Kūrėjui atsakome dėkingumu, malda, broliškumu kitiems žmonėms (Mūsų elgesys yra broliškas, gerbiame kitą žmogų, pagarba pasireiškia elgesiu, žodžiais, mintimis – ar pagalvojame apie kitus žmones: vairuotojus, dviratininkus, kad būtume matomi; gerbiame įvairių specialybių žmones, policininkai – saugo mus, taikdariai).
Esame Dievo kūrinijos viršūnė.
- Gyvybės dovana ir mūsų atsakomybė už ją (Kaip galiu rūpintis gyvybe? Sveikata? Dienos režimu? Galima diskusija: kokių pavojų kyla mūsų gyvybei?).
- Ekologija ir mūsų dėkinga atsakomybė už visą kūriniją (ekologiškos transporto priemonės: dviračiai, riedlentės ir pan. Vaikščiojimas. Ar pavojų esama? Pokalbis apie šalmus bei kitas apsaugas važiuojant su dviračiu ir kitomis priemonėmis).
Dekalogas
Taisyklės mano gyvenime.
- Dekalogas – gyvenimo kelio ženklai. Kodėl? (Galima diskusija ar pokalbis, kokių pastebime ženklų gyvenime: pvz. viešajame transporte, eidami į bažnyčią, mokyklą, gatvėse ir kt.).
Dievo įsakymai santarvei ugdyti.
- Didysis Meilės įsakymas.
Gyvenime situacijų daug, įvairių. Didžiojo įsakymo antroji dalis moko: „Mylėk kiekvieną žmogų kaip save patį“. Nėra situacijos, kai turėčiau nemylėti. Kada galime pagalvoti apie kitus: valgydami, eidami gatve, mokydamiesi, žaisdami, išdykaudami, važiuodami dviračiu, klausydamiesi muzikos, bėgiodami, pirkdami, juokdamiesi ir pan. Kaip konkrečioje situacijoje galiu parodyti meilę šalia esančiam žmogui? Pvz. vakare ar anksti rytą, kai tamsu, galiu užsidėti atšvaitą – vairuotojams parodysiu meilę, tapsiu matomas kelyje. Saugosiuosi įsitikindamas, kad mašinos sustoja prie pėsčiųjų perėjos.
Nelakstysiu per gatvę, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Beje, koks šviesoforo signalas draudžia eiti per gatvę?
Mūsų poelgiai priartina mus prie Dievo arba nuo Jo tolina.
- Nuodėmė – mūsų nusigręžimas nuo Dievo ir artimo meilės. Kada nusigręžiame nuo Dievo ir artimo meilės?
Jei, einant ne per pėsčiųjų perėją, mus partrenktų mašina, kaip jaustųsi vairuotojas? O mūsų tėvai? Draugai? Kaip patys jaustumėmės? Ar galėtume lankyti būrelius? Žaisti kompiuteriu? Ar galėtume valgyti?
- Kodėl nutrūksta draugystė su Dievu, žmonėmis, ir aplinka?
- Gailestingas Dievas niekada mūsų neapleidžia. Visada galime pasitaisyti. Pagalvoti, kokiose situacijose ir kaip gali mokiniai.
Sąžinė mano gyvenime.
- Sąžinės ugdymas.
- Sąžinės patikra, sąžinės balso atpažinimo pratybos. (Koks buvau vaikas tėvams, brolis ar sesė, moksleivis, keleivis, dviratininkas, pėsčiasis, draugas ir pan.)
Septyni gailestingumo darbai sielai
1. Abejojančiajam patarti.
2. Nemokantįjį pamokyti.
3. Pikta darantįjį sudrausti.
4. Nuliūdusįjį paguosti.
5. Įžeidimus atleisti.
6. Nuoskaudas nukęsti.
7. Melstis už gyvuosius ir mirusiuosius.
Taip pat svarbu ugdyti vaiko kritinį mąstymą. Vaikas, matydamas, kad kas nors elgiasi netinkamai ar nesaugiai kelyje, turėtų tai identifikuoti, nesekti blogu pavyzdžiu ir žinoti, kas gali nutikti žmogui, rodančiam neigiamą pavyzdį.
Pagirtina, jei vaikas galėtų ir kitą, tarkim, nesilaikantį saugaus eismo taisyklių, sudrausminti.
Septyni gailestingumo darbai kūnui (plg. Mt 25, 43-46)
1. Išalkusį pavalgydinti.
2. Ištroškusį pagirdyti.
3. Vargšą aprengti.
4. Keleivį priglausti.
5. Ligonį aplankyti.
6. Kalinį sušelpti.
7. Mirusį palaidoti.
Eksperimentas vaikams. Jei vaikai nenoriai segasi atšvaitą, paeksperimentuokite: tamsiame kambaryje į atšvaitą pašvieskite švieselę ir stebėkite, kaip jis švyti. Pasvarstykite kartu, kaip būtų lengviau vienam kitą pastebėti tamsiame kelyje: su ar be atšvaito.
Pakvieskite į katechezę policijos bendruomenės pareigūną.
- Nuo mažens vaikams būtina skiepyti supratimą, kaip dera elgtis kelyje, atsakomybę už savo veiksmus. Suprantamai paaiškinti pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles. Be to, vaikams geriausias pavyzdys – tinkamas suaugusiųjų elgesys.
- Pradinukams ir kiek vyresniems – penktokams, šeštokams pirmosiomis mokslo metų dienomis tėveliai turėtų parinkti saugų maršrutą į mokyklą, bažnyčią, būrelių centrus. Mokslo metų pradžioje ar atsiradus naujam maršrutui kartu su vaiku bent keletą kartų nueiti. Einant su vaiku – mokyti, kur ir kaip pereiti važiuojamąją dalį, parodyti, kaip elgtis šviesoforo reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, pažymėtoje tik kelio ženklais, sankryžoje.
- Saugaus eismo kultūrą skatinatis projektas „Nebūk briedis“, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, parengė saugaus eismo patarimų vaikams. Būtent šias taisykles mokytojai, katechetai, tėvai turėtų priminti mokiniams bei vaikams:
Norėdamas pereiti kelią (gatvę), privalai:
1. Susirasti pereiti skirtą vietą – pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Jeigu jų nėra, tokią vietą, kur kelias gerai matomas į abi puses (nėra kliūčių, pvz., kelio vingio, krūmokšnių, pastatytų transporto priemonių).
2. Priėjęs prie perėjos, atsistoti toliau šaligatvio (ar kelkraščio) krašto.
3. Apsidairyti į abi puses: į kairę, į dešinę, įsiklausyti (t. y. klausytis, kas vyksta aplink).
4. Praleisti važiuojančias transporto priemones. Vėl apsidairyti ir klausytis.
5. Jei transporto priemonių nevažiuoja, dar kartą pasižiūrėti į kairę ir, įsitikinus saugumu, eiti.
6. Per kelią eiti statmenai (ne įstrižai).
7. Einant stebėti kelią ir klausytis.
8. Į automobilį (autobusą, troleibusą) įlipti (ir išlipti) tik jam visiškai sustojus.
Atkreiptinas dėmesys:
1. Kelyje niekada neskubėti – elgtis ramiai, būti atidiems.
2. Jei nespėjai pereiti kelio (gatvės), nebėgti. Sustoti saugumo salelėje ir palaukti, kol pravažiuos transporto priemonės.
3. Užmiestyje kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eiti tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (t. y. kairiąja puse).
4. Nebėgti į kelią (gatvę) iš už stovinčios transporto priemonės priekio (ar galo), kitos kliūties, kuri užstoja matymo zoną – galima pakliūti po kitos važiuojančios transporto priemonės ratais!
5. Niekada kelyje ar arti kelio nežaisti – tai pavojinga!
6. Jei dega raudonas šviesoforo signalas – eiti ir važiuoti draudžiama.
7. Visada įsitikinti savo saugumu pačiam. Nesekti aklai kitais. Daugiau pasitikėti savimi ir galvoti savo galva.
Tėvams, suaugusiesiems:
1. Einant per kelią, vaiką laikyti už rankos.
2. Nepalikti vaikų be priežiūros arti kelio (gatvės).
3. Tamsiuoju paros metu naudoti atšvaitus ar kitus šviesą atspindinčius elementus (vaikui atšvaitų tinkamai prisegti prie drabužių, kuprinės).
4. Sėdus į automobilį (ir vairuotojui, ir keleiviams), užsisegti saugos diržus.
5. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse.
6. Vyresni kaip 3-ejų metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis:
Svarbios taisyklės kelyje
Primename 6-ias svarbiausias taisykles, kurios padės užtikrinti, kad į gatvę išėjęs vaikas saugiai grįžtų į namus:
1. Suaugusieji turi rodyti tinkamą pavyzdį vaikams: per važiuojamąją kelio dalį eiti pėsčiųjų perėja, paisyti šviesoforo signalų, stebėti eismo aplinką ir klausytis, einant neužsiimti pašaliniais darbais, pvz., nekalbėti mobiliuoju telefonu, nerašyti žinučių.
2. Būtina ugdyti nepilnamečių atsakomybės jausmą.
3. Vaikus pratinti naudoti saugos priemones: atšvaitus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, saugos diržus ir pan.
4. Suaugusieji neturi leisti nepilnamečiams, nesulaukusiems nustatyto amžiaus, vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonių (dviračių, mopedų, motociklų ar net automobilių).
5. Suaugusieji turėtų prižiūrėti, kad vaikai dviračių taku važiuotų šviesiuoju paros metu, vilkėtų ryškiaspalvę liemenę arba būtų įjungę atitinkamos šviesos dviračio žibintus ir dėvėtų saugos šalmą.
6. Vaikams svarbu nepraleisti privalomų saugaus eismo (elgesio) pamokų bendrojo lavinimo mokyklose. Jos turėtų būti rengiamos bent kartą per mėnesį pagal mokinių amžiaus grupes.
7. Svarbu, kad vairuotojai pasirūpintų keleivių saugumu, nepradėtų važiuoti, kol ne visi keleiviai užsisegę saugos diržus.
Dar keletas saugaus eismo patarimų, kaip ugdyti jaunąją kartą:
- Privalu eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais, draudžiama eiti dviratininkų takais ar važiuojamąja dalimi.
- Šaligatviu ar kelkraščiu reikėtų eiti kuo toliau nuo važiuojamosios dalies krašto. Norint pereiti gatvę, pirmiausia reikėtų susirasti pėsčiųjų perėją ar sankryžą.
- Parodykite vaikams, kaip žymimos pėsčiųjų perėjos. Priėję prie perėjos, nestovėkite prie pat šaligatvio krašto.
- Prieš eidami per gatvę, būtinai apsidairykite į abi puses ir įsitikinkite, ar nėra automobilių.
- Eidami per gatvę, raginkite vaikus nebėgti.
- Aptarkite su vaikais, kuo skiriasi šviesoforai, skirti pėstiesiems ir automobiliams, pasikartokite, ar tikrai žinote visų trijų spalvų reikšmes.
- Kas rytą, keliaudami į mokyklą, galite vaikų paprašyti stebėti šviesoforus ir sakyti, ką turite daryti: važiuoti, sulėtinti, sustoti. Kartu galite stebėti ir šonuose užsidegančius pėsčiųjų šviesoforus.
- Jei vaikas nenoriai segasi atšvaitą, paeksperimentuokite: tamsiame kambaryje į atšvaitą pašvieskite švieselę ir stebėkite, kaip jis švyti. Pasvarstykite kartu, kaip Jums būtų lengviau vienam kitą pastebėti tamsiame kelyje: su ar be atšvaito.
- Atkreipkite dėmesį, jog atšvaitas-juostelė dedamas ant dešinės rankos, aukščiau riešo, o kabantys atšvaitai segami prie viršutinio drabužio dešinės kišenės arba juosmens aukštyje.
Kelionės automobiliu:
- Tai atrodo paprasta, įprasta ir saugu. Vis dėlto svarbu nepamiršti, jog, siekdami užtikrinti vaikų saugumą, mažesnius nei 135 cm ūgio būtina sodinti į specialias saugos kėdutes, o vyresnius skatinti užsisegti saugos diržus.
- Geriausia paskata vaikams – Jūsų pavyzdys. Jei diržų segimasis vis dar sunkina kiekvieną kelionę, skirkite šiai temai daugiau laiko: pademonstruokite, kaip ranka staigiai truktelėtas diržas užsikerta, paaiškinkite, kaip tai apsaugo nelaimės atveju. Taip pat labai svarbi kelionių dalis – į ir iš automobilio.
- Vaikai dažnai suskumba į automobilį bėgti ar neapsidairo prieš atidarydami dureles. Nepamirškite, kad vaikams įlipti ir išlipti iš automobilio reikėtų tik šaligatvio pusėje.
- Rytais, prieš sustodami prie mokyklos, vis prisiminkite, jog išlipti reikėtų ramiai, išlipus apsidairyti ir į mokyklą žingsniuoti neskubant, tik šaligatviu.
- Kelionės viešuoju transportu
- Jei į mokyklą, bažnyčią ar būrelius vaikas važinės viešuoju transportu, būtinai pirmus kartus važiuokite kartu. Taip pasikartosite maršrutą, išmoksite pažymėti bilietą. Važiuodami aptarkite, į ką atkreipti dėmesį, kaip elgtis saugiai ir ko nepamiršti.
- Laukti autobuso ir troleibuso stotelėje reikėtų kuo toliau (bent per porą didelių žingsnių) nuo važiuojamosios kelio dalies krašto.
- Jei autobuse ar troleibuse yra laisvų vietų, būtina atsisėsti, o stovint reikėtų abiem rankomis laikytis už turėklų ar kėdžių atlošų.
- Nepamirškite pakalbėti ir apie gražų elgesį: visuomeniniame transporte reikėtų kalbėti tyliai, o sėdimą vietą, jei nėra laisvų, užleisti senoliams, negalią turintiems žmonėms, būsimoms mamoms.
- Kai kalbama apie važiavimą dviračiu, reikėtų pakalbėti ir apie šalmo naudą bei apie saugų važinėjimą. Važiuodamas dviračiu, vaikas tampa eismo dalyviu, taigi labai svarbu, jog žinotų, kaip saugiai elgtis.
- Nuo 8-erių vaikai, prižiūrimi suaugusiojo, gali važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, tačiau tokiu atveju labai svarbu žinoti eismo taisykles, mokėti rodyti posūkius, esant poreikiui, persirikiuoti ar neišvažiuoti prieš eismą.
- Nepamirškite, jog vaikai (iki 18 metų) važiuodami dviračiu privalo segėti šalmą.
- Svarbus ir pats važiavimas dviračiu. Priminkite vaikams, kad važiuojant reikia laikyti abi rankas ant vairo, kojas – ant pedalų, o, pamačius artėjančią kliūtį, būtina sulėtinti greitį.
- Svarbiausia – teigiamas pavyzdys. Vaikai nuolat stebi ir mato viską aplink, todėl dauguma suaugusiųjų veiksmų bus pastebėti ir darys didelę įtaką augančiam vaikui.
- Būtina ugdyti vaiko kritinį mąstymą. Matydamas, kad kažkas elgiasi netinkamai ar nesaugiai kelyje, vaikas turėtų tai identifikuoti, nesekti bloguoju pavyzdžiu ir žinoti, kas gali laukti žmogaus, rodančio neigiamą pavyzdį.
- Būtų pagirtina, jei vaikas galėtų ir kitą, nesilaikantį saugaus eismo taisyklių, sudrausminti, paklausti, kodėl savęs ir kitų nemyli, esi nedraugiškas:
Keletas maldų
Angelėli sargužėli,
Saugok mane visados,
Kad aš mažas mažutėlis
Nepaklysčiau niekados.
Jaunojo keliautojo malda
„Dieve, saugok mane ir mano šeimą, o aš pasistengsiu nesukelti pavojaus kitiems. Suteik man jėgų atsispirti pagundai klausytis muzikos einant per gatvę, o aš pasižadu nebėgioti ir visada apsidairyti – net degant žaliai šviesai ar kai einu per perėją. Būk man šviesa, o aš nešiosiu atšvaitus, kad ją atspindėčiau. Padėk man išeiti anksčiau ir neskubėti, o jei jau tektų, duok išminties nerizikuoti ir geriau truputį pavėluoti, nei per anksti nukeliauti į amžinybę, kur Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.”.
Dievo Palaimos Jums,
Lietuvos policijos kapelionas,
Algirdas Toliatas